Mano įvaizdžiu tampa
Tavo akys, jūra ir medžiai,
Aš ištiesiu savo ranką
Kur veiksmas, kur miestas - namai.
Tūkstančiai durų praverta
Ir tik trys kambariai,
Lediniai turėklai beribėj erdvėj
Neuždegsi ugnies, neapgausi nakties.
Kaip pasibaigs tavo kelias į tamsą
Kur skamba numirę balsai.
Tu pateksi į amžiną šviesą,
Kur liksi ilgam, amžinai.
Motinos rankos laiko
Namus, jų šešėlius ir tylą.
Tu vis eisi link tikslo,
Tavo rankos vis skverbsis pro tamsą.
Tavo įvaizdis liks nepakitęs
Nes suspėsi visur, visada
Tokį patį atrasi sugrįžęs,
Tokį patį, kaip palikai.
Kaip pasibaigs tavo kelias į tamsą
Kur skamba numirę balsai.
Tu pateksi į amžiną šviesą,
Kur liksi ilgam, amžinai.
