Man akyse taip balta balta, o viduje taip šalta,
Kaip kad miške, įsibėgėjus žiemai, šaltis kausto.
Tačiau juk vasara dabar, operacinėj aš guliu, chirurgė operuoja.
Ir kaip per rūką gaiviai žavi gilios akys, nors su kauke ji, man nesvarbu.
Jėgas sukaupęs vis bandau ištiesti ranką, ją paliesti, ji taip toli
Ir net su pirštine tokia daili ranka jos, noriu dar, aš noriu dar, aš noriu dar.
Ar aš sapnuoju, ar narkozė gal neveikia?
Tikrai neskauda matant gydytoją, landžiojant many.
Man akyse šviesu ir baisiai šilta viduje, tokia išimtinai maloni patirtis bei pažintis retai kam pasitaiko...
