Bėga vanduo - paskui nespėju,
Žirnius į kampą dievas pasėjo,
Lubos seniai išnagrinėtos,
Ištryptos pievos dar neapsėtos
Tiksi į smilkinius laikrodžio šūviai,
Bodleras vėl nukelia savo kepurę,
Baltos žinutės, juodi skambučiai,
Melskitės debesys, kad nepražūtume
Ne tik už save, už visą pasaulį -
Už vėją raudoną, už mėlyną saulę,
Už tuos, kur negimę, už tuos, kur išėję,
Už tuos, kur laimingais būt nemokėjo,
Už tuos, kur laimingais būt negalėjo,
Už tuos, kur laimingais būt nenorėjo
Iš visų galimybių vienos neturėsi,
Tai, kas buvo brangiausia, apėjo pelėsiais,
Tik maža vėgėlytė dar gyvena po akmeniu,
Kamufliažas padės jai, tik vardų vargšė nebeatmena
Išversk kišenes - pažiūrėkim ką turim,
Kokie debesys gražūs pro skylę kepurėj,
Kai atšąla vanduo mūsų karklė pražysta,
Melskimės rudeniui, kad nepaklystume
