Ei, robotukų armija, gal brendžio?...
(varge varge, kas čia bus?.)
Broliai šaunuoliai, viskas normaliai,
Be abejonės jum prie krūtinės prisuks medalį,
Barbės pacypčios, reiks-ir patrypčios nuogi karaliai
Broliai gudruoliai - viskas normaliai!
Diezai, bekarai, bemoliai, taškosi broliai šaunuoliai
Iki alkūnių kisieliuj ir iki kaklo moly.
Gintaro sunkūs karoliai tempia gilyn į raistą,
Skanauja broliai šaunuoliai pilną pintinę vaisių.
Bandė tapyti paveikslus, net įsigijo molbertą,
Vardą pasiėmę skambų to, kur karste dabar vartos,
Vardas, deja, ne viskas, neatsipirko žvakes,
Bantą geltoną užrišo ir projektėliui šakes.
Ką gi dabar daryti? Mūsų šaunuoliai parimo,
Nemiegojo, godojo, dienom naktim nenurimo.
Kambarį grimo pakeitė taktinis štabas
Tankų žaislinių maketus stumdo vyriausias prarabas,
Priešai visur aplinkui, vos ne masonų ložės
Kvapo staiga neteko netgi plastmasinės rožės
O dar tas tuščias narvelis, tie surūdiję vyriai
Primena seną dygųjį skaudulį- dezertyrą
Tam kad užglaistyt broką merginti ėmė Europą,
Ta proga pristatė naują kolekcijos globą
Ėmėsi uoliai- nebūtų broliai šaunuoliai,
Sąskaitas puošė nuliai, bet... nepriartėjo mėnuliai
Broliai šaunuoliai, viskas normaliai,
Be abejonės jum prie krūtinės prisuks medalį,
Barbės pacypčios, reiks-ir patrypčios nuogi karaliai
Broliai gudruoliai - viskas normaliai!
Broliai šaunuoliai, viskas normaliai,
Be abejonės jum prie krūtinės prisuks medalį,
Barbės pacypčios, reiks-ir patrypčios nuogi karaliai
Broliai gudruoliai - viskas normaliai!
Vaike, nelieski pieštukų, vaike, nelieski degtukų,
niekas nenori atimti tavo roles klapčiuko,
tik tavoje pasakėlėj maža klaida įsivėlė-
kūrė ją pasakoriai, o pasirašė lėlės.
gražūs bartuko batukai, balinti blizga dantukai,
kam gi tu purvinai, leidai tai, kad pirštukais
svetimos rankos vedžiotų, vėjo malūnus medžiotų,
tavąjį "aš" paėmę kaip sugertuką naudotų.
Juos paranoja kamuoja tankiais trumpais sujungimais,
dar tie ritmiškai kalbantys savo tiesa kankina,
vyriausiam prarabui įraitė bostono krabą,
po etapas etapo kažkokia piktžaizde tapo.
O mes? Kas mes? Mes bevardžiai, todėl kalbam skardžiai,
humoras sveikas, matot, juokiamės gardžiai,
tarnaujam širdžiai- ne valdžiai, neklupom pamaldžiai,
paprastai ir nuoširdžiai, nemokame saldžiai.
(2 k.)
geriame savo alų naktį, paunksmėj kvartalo,
be abejo, padugnes, atmatos ir vandalai. I temas jus įvystome,
ech, kaip mes drįstame? Nuo įtampos sproginėja robotukų tiristoriai.
Kur gi tos minios, šaunuoliai kurių nesiėmė pirkti?
Mes, matyt, irgi tarp jų, mums irgi reikėtų verkti.
Oi, kaip baisu! Pandos išpūtė žandus,
mes kandūs, taip, o jūsų pandos nekanda!
tiesiog pagal įpročius, o gal papročius,
visuose kitokiuose šaukiat matantys bepročius,
bijot pokyčių, nes pas pačius
seniai jau nebenori viršūs, nebegali apačios
(ilgasis daiktas nė krust:)
o štai dar vienas jūsų pažįstamas!)
Laikrašty perskaičiau, agresija tau sukelia žiovulį.
Kulka į kaktą, gaidy, ar tu vis dar žiovauji?
O dabar rimtai
Suvedinėdamas asmenines sąskaitas
nesidenk muzika, kalbėk vienaskaita,
ką jūsų sprinteriai prieš musų stajerius?
Va tokie va bajeriai.
(2 k.)
Atlaikyk
