Pro spengiančią tylą ausyse,
Pro žingsnius skęstančius tyloje,
Kaip skęstanti saulė jūroje,
Kaip paklydę debesys danguje.
Mes girdime nežinodami ką,
Mes jaučiame tai kuo gyvena gamta.
Juk tu pažinojai žvaigždes danguje,
Juk tu supratai tai kažkada.
Aš sėdžiu vienas, aš laukiu tavęs,
Aš jau ant pirštų skaičiuoju dienas.
Dabar užsimerkiu, ištiesiu rankas,
Aš vis dar atsimenu tas saulės dienas.
Koks tavo vardas, ar tu jį žinai?
Man atrodo, kad tu jį senai užmiršai.
Dykumoje, ugnyje tu ramiai gyveni
Pragare tik tu vietą sau randi.
Baltoje šviesoje tu kažko lauki
Ir pastovai kažką kalbi.
Galvojai, kad medžiai taps amžini,
Tau visada atrodė, kad tu teisi.
Aš sėdžiu vienas, aš laukiu tavęs,
Aš jau ant pirštų skaičiuoju dienas,
Dabar užsimerkiu, ištiesiu rankas,
Aš vis dar atsimenu saulės dienas.
