Sušlamėjo girios medžiai
Nuo šiauriųjų vėjelių
Ir kardai suskambo plieno
Lietuvos narsių karių.
Oi tu, karde, mielas drauge,
Tu esi man mylimas.
Sakyk, karde, ar man visad
Būsi ištikimas?
Ar lydėsi mane jauną
Per šią žalią girelę?
Ar praneši mergužėlei,
Kad nebėr jos bernelio?
Tu mergele, lelijėle,
Nors bent kartą prisimink –
Žuvusiam jaunam karžygiui
Rūtom kapą apipink.
Apipynus rūtom kapą
Greit į šalį neskubėk –
Žuvusiam jaunam karžygiui
Nors ramybės palinkėk.
