Skęsta vienišos valtys
Drasko vėjas bures
Šaukia pilkos žuvėdros
Jų riksmą vėjas nuneš
Į krantą kuris nebežino
Ir jau pamiršo vardus to,
Kuris buvo pirmas koją įkėlęs žmogus
Nors jis to net nežinojo ir buvo tylus, tik akys -
Sielos mėnulis švietė pro medžių lapus.
O-o, tai ruduo
Jis labai arti širdies
O-o, tai ruduo
Šiemet vėl į ją pabels
O-o, tai ruduo
Po tokios tamsios nakties
O-o, tai ruduo
Vėl naujai akis atvers
Kalnus įveikė vienas
Smėlio dykuma ėjo jaunos naktys
Ir dienos miestus svajonių statė
Visus laimėjo kartus
Visas moteris vedė ir užaugino vaikus,
Nors jis to net nežinojo ir buvo tylus, tik akys -
Sielos mėnulis švietė pro lapus
O-o, tai ruduo
Jis labai arti širdies
O-o, tai ruduo
Šiemet vėl į ją pabels
O-o, tai ruduo
Po tokios tamsios nakties
O-o, tai ruduo
Vėl naujai akis atvers
